Hśsnęšismįlin.

 

Frį stofnun félagsins hafši starfsemi žess ekki fariš fram į neinum einum sérstökum staš, heldur skipulögš į heimilum stjórnarmanna og fundir annaš hvort haldnir į skemmtistöšum ķ Reykjavķk eša į vinnustöšum félagsmanna, kvikmyndahśsunum. Einna oftast fóru samkomur į vegum félagsins fram ķ Lindarbę viš Lindargötu eša Naustinu viš Vesturgötu. Oft var rętt um aš viš slķkt mętti ekki bśa, félagiš žyrfti sitt eigiš hśsnęši, sem um leiš yrši eins konar mišstöš félagsmanna og vettvangur starfseminnar.
Į ašalfundum félagsins voru margoft geršar um žetta samžykktir, en įriš 1966 vakti Óskar Steindórsson, žį formašur félagsins, athygli į „ašstöšuleysi félagsins“ eins og hann lżsti žvķ. Taldi hann naušsyn į žvķ aš fį einhvers stašar inni meš starfsemina.
Nokkrir sżningarmenn kvöddu sér hljóšs vegna žessa og töldu sumir jafnvel tķmabęrt aš sękja um lóš fyrir félagsheimili og hefja byggingarframkvęmdir žegar ašstęšur leyfšu. Geršu menn almennt góšan róm aš žessari stórhuga tillögu, en žó var engin samžykkt gerš um mįliš og lįtiš viš žaš sitja aš halda įfram hinum vinsęlu skemmtifundum ķ salnum ķ Lindarbę.
Lķtiš var gert til aš bęta śr ašstöšuleysi félagsins nęstu įrin, en į fundi 1969 gerši Įrni Hinriksson, sżningarmašur ķ Austurbęjarbķói, raunar tillögu žess efnis aš stofnašur yrši sérstakur félagsheimilasjóšur FSK. Var žessari tillögu tekiš vel, en samžykkt aš ręša mįliš frekar įšur en įkvöršun yrši tekin og m.a. leita hófanna hjį öšrum litlum og fjįrvana félögum meš sameiginlega framkvęmd ķ huga.
Įri sķšar varš Óskar Steindórsson enn til aš brżna félaga sķna ķ žessum efnum. Taldi hann beinlķnis naušsynlegt fyrir félagiš aš eignast eša fį ašstöšu fyrir fundi og til aš geyma gögn félagsins. Lét hann žess getiš aš sżningarmenn yršu aš vera tilbśnir til aš leggja eitthvaš sjįlfir af mörkum ķ žessu sambandi, en benti um leiš į aš menningarsjóšurinn vęri öflugur og vel mętti lįna fé śr honum til framkvęmdanna, enda vęru žęr įn efa félaginu til heilla žegar litiš vęri til framtķšar.
Į ašalfundinum 1973 var sķšan samžykkt aš lįta ašgeršir fylgja oršum. Stjórn félagsins auglżsti eftir hśsnęši og bįrust nokkur tilboš. Eftir vandlega yfirlegu var įkvešiš aš ganga aš einu žeirra og festa kaup į fjóršu hęš hśssins aš Tjarnargötu 10 ķ Reykjavķk. Var um aš ręša žriggja herbergja ķbśš, beint į móti žar sem nś stendur Rįšhśs Reykjavķkur. Var felldur nišur veggur milli tveggja herbergja og śtbśinn fundarsalur og skrifstofa ķ žrišja herberginu.
 Hśsnęšiskaupin voru fjįrfrek og ķ litlu félagi var ekki ķ digra sjóši aš sękja. Auk žess aš sękja um stórt lįn til Atvinnuleysistryggingasjóšs var žvķ samžykkt į félagsfundi aš leita til félaga um fjįrframlög. Var afrįšiš aš hver félagi greiddi um eitt žśsund krónur į mįnuši ķ eitt įr til aš byrja meš. Tók žaš ķ fyrstu ašeins til félaga į höfušborgarsvęšinu. Ķ įskorun, sem dreift var į umręddum félagsfundi, sagši m.a.:
 
 Žetta er stęrsta įtak sem félag okkar hefur lagt śt ķ og žaš er trś okkar aš ef allir leggjast į eitt, žį takist žetta og muni verša félaginu mikil efling ķ framtķšinni.
 
 Sżningarmenn žeir sem lögšu fé ķ hśsnęšiskaupin fengu ķ stašinn sérstakar skuldavišurkenningar, eša vķxla, til stašfestingar žvķ fé sem žeir lögšu til mįlefnisins. Ekki var um eiginlega skuldavišurkenningu aš ręša, žar sem aldrei var ętlast til žess aš framlög yršu greidd til baka. Žó voru sumir sem sérstaklega gįfu félaginu sķnar višurkenningar eftir. Į vķxla žessa var ritaš:
 
 Vķxla žessa er félagi sżningarmanna heimilt aš gefa śt og selja til fjįröflunar vegna kaupa į hśsnęši aš Tjarnargötu 10, Reykjavķk. Skošast greišsla vķxlanna sem styrkur frį samžykkjanda til félagsins vegna kaupanna, žó žannig, aš samžykkjandi į kröfu į aš fį žaš fé, sem hann hefur žannig greitt, endurgreitt vaxtalaust, ef félagiš selur hśsnęšiš aš Tjarnargötu 10 innan tķu įra og söluveršiš er hęrra en įhvķlandi skuldir og ašrar skuldbindingar félagsins vegna hśsnęšisins, hvort heldur er vegna kaupanna, endurbóta eša reksturs žess.
 
Langžrįšur draumur var žar meš oršinn aš veruleika og mun óhętt aš telja helstu hvatamenn aš kaupunum į Tjarnargötu 10 žį Óskar Steindórsson formann félagsins, en einnig Arnar Gušmundsson ritara, nś kaupmann ķ Įstund, og Kristinn Eymundsson gjaldkera. Óskar Steindórsson rifjar upp ašdragandann aš kaupunum meš žessum oršum:
 
Arnar var sérstaklega įhugasamur um kaupin og mjög drķfandi. Žetta nżja hśsnęši okkar vakti mikla lukku mešal félagsmanna og žaš var heilmikil stemmning mešan viš vorum aš koma okkur fyrir.
 
Óskar minnist žess aš mikilli rįšdeild hafi veriš beitt viš innréttingar į hśsnęšinu og žannig hafi notuš hśsgögn héšan og žašan veriš sett žangaš inn. Allt hafi žetta veriš prżšilegir hśsmunir, en keyptir į mjög góšu verši. En vinsęlasta mubla félagsheimilisins varš hins vegar forlįta skenkur sem nżttist vel sem bar žegar sżningarmenn lyftu sér upp.
 
Žetta var geysilega skemmtilegur vķnskenkur – gömul og glęsileg mubla og mjög įberandi. Jón Ragnarsson veitingamašur įtti hann og mig minnir aš hann hafi komiš śr Naustinu. Eitt sinn baš ég Jón aš lįna okkur žennan skenk, žar sem ég vissi aš hann vęri ekki ķ notkun žį stundina. Jón brįst höfšinglega viš og einfaldlega gaf sżningarmönnum skenkinn. Viš komum honum fyrir ķ einu horninu og žetta skapaši heilmikla stemmningu eins og nęrri mį geta.
 
Aš sögn Óskars fór hins vegar fyrir starfseminni ķ félagsheimilinu, eins og raunar flestu įšur ķ félagslķfi sżningarmanna, aš vinnutķminn reyndist erfiš hindrun frekara starfi. Sżningarmenn unnu jś žegar flestir ašrir įttu frķ og voru ekki bśnir ķ vinnu į kvöldin fyrr en um eša jafnvel eftir mišnętti.
 
Žaš fór eiginlega meš félagslķfiš hversu seint į kvöldin menn voru aš sżna. Viš reyndum lengi vel aš hittast eftir sķšustu kvöldsżningarnar, en aušvitaš var žaš ekki hęgt til lengdar aš vaka langt fram eftir nóttu. Žaš kom einnig fyrir aš menn hittust snemma dags, ž.e. fyrir fyrstu sżningar en žaš hentaši einnig illa, žar sem bęši skapašist ekki sama stemmningin og hitt aš margir sżningarmenn sinntu annarri vinnu į daginn og komust žvķ hvergi.
 
Ekki leiš į löngu žar til menn įttušu sig į žvķ aš dżr munašur var aš halda śti heilu félagsheimili meš svo lķtilli nżtingu sem stöku félagsfundi viš og viš. Žrįtt fyrir litla notkun žurfti jś aš greiša af sameign og hita og rafmagn og slķkir reikningar vógu žungt ķ bókhaldi lķtils félags. Snemma fóru žvķ aš heyrast hugmyndir um aš leita hófanna meš frekari nżtingu Tjarnargötu 10, t.d. meš leigu til annarra félagasamtaka. Einnig var kannašur įhugi Alžingis į hśsnęšinu, enda ašeins skotspöl frį hśsnęši löggjafarsamkundunnar viš Austurvöll. Lķtiš varš hins vegar śr leigusamningum og rekstur hśsnęšisins varš sķfellt žyngri ķ skauti. Meš įrunum uršu žęr raddir žess vegna ę hįvęrari sem vildu losa félagiš undan žessari byrši og selja félagsheimiliš. Óskar Steindórsson var hins vegar mjög mótfallinn slķku:
 
Ég var mjög mótfallinn žvķ aš selja félagsheimiliš. Kannski var žetta tilfinningasemi ķ mér, en žaš kom aušvitaš til af žeirri miklu vinnu sem menn höfšu lagt ķ aš koma félaginu žaki yfir höfušiš. Žetta var oršiš ansi skemmtilegt og huggulegt hreišur sem mönnum žótti gaman aš sękja ķ. Fyrst eftir aš félagsheimiliš var opnaš rķkti geysileg įnęgja meš žaš mešal félagsmanna, enda voru allir oršnir hundleišir į žvķ aš vera meš fundi hér og hvar į öldurhśsum bęjarins og eiga engan samastaš, heldur safnast jafnvel saman ķ bķóunum sjįlfum eftir sķšustu kvöldsżningu – ķ skķtugum salnum. Hins vegar fęršu žeir sem selja vildu hśsnęšiš mjög veigamikil rök fyrir sķnum mįlum og žar kom fyrst og fremst til hin lélega nżting félagsheimilisins. Eins mikill hvalreki og žaš var okkur sżningarmönnum fyrst ķ staš, varš žróunin į endanum sś aš žaš stóš autt langtķmum saman. Engum til gagns og žašan af sķšur til einhverrar įnęgju.